Skoliozė arba iškrypęs stuburas. Ar kineziterapija gali padėti?

Skoliozė arba stuburo iškrypimas yra nenormalus stuburo išlinkimas ir pasukimas į šoną. Jūsų stuburas natūraliai turi nedidelius linkius kurie užtikrina amortizaciją ir paskirsto apkrovą slanksteliams tolygiai, tačiau jiems sumažėjant ar dingstant stuburas lenkiasi ir sukasi į šonus bandydamas kompensuoti šių linkių nebuvimą, dažniausiai į C ar S formas. Dažniausiai skoliozė susiformuoja vaikystėje ir progresuoja vaikui augant, o stipriai pasireikšti gali augimo šuolio metu.

Dauguma skoliozės atvejų yra lengvi, nesukelia simptomų ir jiems nereikia specifinio gydymo. Sunkesni atvejai gali sukelti netolygią laikyseną, skausmą, kvėpavimo ar judėjimo sunkumus. Tokiu atveju gydymas gali apimti įtvaro nešiojimą arba operaciją. Visgi tyrimai rodo, kad net ir lengvos skoliozės turėjimas gali turėti neigiamos įtakos žmogaus emocinei būsenai bei gyvenimo kokybei.

Skoliozės skirstomos į:

Idiopatinė skoliozė (~80%) visų atvejų. Tai labiausiai paplitęs tipas. „Idiopatinis“ reiškia, kad atsiradimo priežastis yra nežinoma. Moksliniai tyrimai rodo, kad jii vystosi šeimose ir turi genetinį (paveldimą) ryšį;

Įgimta skoliozė (~10% ) visų atvejų. Tai reta stuburo anomalija, kurią galima aptikti gimus. Tai atsitinka, kai embriono vystymosi metu slanksteliai (kaulai, sudarantys stuburą) nesusiformuoja taip, kaip turėtų;

Neuroraumeninė skoliozė (~10%) visų atvejų. Šį tipą sukelia raumenų ir nervų, palaikančių stuburą, anomalijos. Paprastai tai atsitinka kartu su neurologinėmis (nervų) ar raumenų ligomis, tokiomis kaip trauma, cerebrinis paralyžius, spina bifida ar raumenų distrofija.

Idiopatinė skoliozė skirstoma į:

• Kūdikių skoliozė: jaunesni nei 3 metų amžiaus.

• Nepilnamečių skoliozė: nuo 4 iki 10 metų.

• Paauglių skoliozė: nuo 11 iki 18 metų.

Suaugusiųjų idiopatinė skoliozė: diagnozuojama bet kuriuo metu po 18 metų, kai baigiasi skeleto augimas.

Skoliozės "vizualiniai" simptomai:

• Nelygus pečių aukštis;

• Viena mentė yra labiau atkibusi ir atsikišusi nei kita;

• Vienas dubens šonas yra aukščiau už kitą;

• Vienas šonkaulių lankas yra aukštesnis už kitą;

• Rimtais atvejais atsiranda šonkaulių deformacijos, vienoje pusėje jie išsivysto trumpesni;

Jei skoliozė progresuoja, o linkis didėja, stuburo formos pakitimai gali sukelti nugaros skausmus. Jei kreivė yra sunki, retai bet kai kuriems vaikams gali pasunkėti kvėpavimas.

Skoliozės ištyrimas

Norint objektyviai ištirti skoliozės tipą, pamatuoti Cobb kampą, nustatyti pagrindinį linkį būtina stuburo rentgeno nuotrauka bei esant galimybei atlikti Spine 3D tyrimą. Be laboratorinių tyrimų galime skoliozę įvertinti ir vizualiai:

• Įvertinama bendra kūno laikysena;

• Įvertinama plokščiapėdystė;

• Sąnarių hipermobilumas;

• Tikrojo ir menamo kojų ilgio matavimas;

• Adamso testas ir stuburo rotacijos matavimas skoliometru;

• Įvertinamas skausmas(jei toks yra) ir paciento mobilumas;

Skoliozės gydymas

Jį galima skirsti į konservatyvų ir chirurginį gydymą.

Konservatyvaus gydymo pagrindinis tikslas yra stabdyti skoliozės progresavimą. Tai yra ypač svarbu augimo šuolio metu, kuomet formuojasi žmogaus skeletas ir tikslinga kineziterapija gali padėti ne tik pristabdyti, bet ir koreguoti stuburo padėtį į neutralesnę ir naturalesnę. Konservatyvus gydymas paprastai pradedamas taikyti, kai Cobb kampas yra >10 laipsnių. Kineziterapijoje naudojama Schroth metodika yra viena geriausių konservatyvaus gydymo būdų, kurią rekomenduojama taikyti jei pastebima, kad Cobb kampas yra didesnis už 10 laipsnių. Esant Cobb kampui 25 - 40 laipsniams atsiranda didesnė rizika skoliozei progresuoti ir šiuo laikotarpiu reikalinga intensyvi kineziterapija schroth metodu bei dėvėti specialų skoliozei skirtą įtvarą. Jei Cobb kampas >40 laipsnių, net ir pilnai susiformavus stuburui išlieka didelė rizika skoliozės progresijai, todėl rekomenduojama konsultuotis dėl tiesinimo operacijos.

Kaip Schroth metodas gali padėti gydant skoliozę?

Tai vienas geriausių kineziterapijoje taikomų metodų specifiškai skoliozei gydyti, kadangi suteikia visą reikalingą informaciją ir įgūdžius, kad pacientas galėtų tai pritaikyti realiame gyvenime. Trimatį Schroth metodą prieš šimtmetį Vokietijoje sukūrė Katarina Schroth (ji pati turėjo skoliozę), toliau plėtojo jos dukra Christa , o akademinėje bendruomenėje išpopuliarino jos anūkas, ortopedas privačioje praktikoje. Programa paremta sensomotoriniais ir kinestetiniais principais ir apima koreguojamuosius pratimus, laikysenos savikorekciją, kvėpavimo techniką, edukaciją bei pratimus namuose. Pacientas, naudodamas veidrodį, išmoksta vizualizuoti savo deformacijas ir taip savarankiškai atlikti netinkamos padėties korekciją. Tempimo jėga, būdinga tik Schroth terapijai, yra labai svarbi laikysenos korekcijai.

Kadangi skoliozė yra stuburo deformacija visose trijose plokštumose (sagitalinė, frontalinė, horizontali) su papildoma įranga galima individualiai iškoreguoti skoliozę iki sąlyginai tiesios ir neutralios stuburo padėties, o pratimų progresijos leis užtikrinti nuolatinį kūno stiprėjimą ir raumenų disbalanso mažėjimą. Šio metodo tikslas ne tik išgauti gerą rezultatą vizitų metu, bet fokusuotis į ilgalaikį savarankišką praktikavimą.

Pavyzdiniai pratimai:

Rrecaj-Malaj, S. et al. (2020) ‘Outcome of 24 weeks of combined Schroth and pilates exercises on Cobb Angle, angle of trunk rotation, chest expansion, flexibility and quality of life in adolescents with idiopathic scoliosis’, Medical Science Monitor Basic Research, 26. doi:10.12659/msmbr.920449.

Specialistai, dirbantys Schroth metodu:

Ričardas Morač

kineziterapeutas