Kirkšnies skausmas: galimos priežastys ir gydymas

Ar esate kada pajutę maudimą, tempimą ar aštrų skausmą kirkšnies srityje?

Šis nemalonus pojūtis yra vienas dažniausių tarp sportuojančių žmonių, bet taip pat dažnai pasireiškia tiems, kurie daug sėdi, dirba pasilenkę ar pakartotinai atlieka tuos pačius judesius.

Kirkšnies skausmas gali apriboti judėjimą, sportinę veiklą ar net trukdyti kasdieniams veiksmams – tačiau gera žinia ta, kad daugeliu atvejų jis sėkmingai gydomas kineziterapija.

Kas yra kirkšnis?

Kirkšnis – tai sritis tarp pilvo apačios ir šlaunies viršutinės dalies. Šioje vietoje jungiasi keli svarbūs raumenys, sausgyslės, nervai ir kraujagyslės, todėl ji yra tarsi jungtis tarp liemens stabilizatorių ir apatinių galūnių judėjimo raumenų. Būtent dėl šios funkcijos kirkšnies sritis dažnai patiria įtampą ar perkrovą. Svarbiausi kirkšnies raumenys – šlaunies pritraukėjai (adduktoriai), kurie jungia dubenį su šlaunikauliu ir padeda pritraukti koją prie kūno. Prie šios srities stabilumo prisideda ir pilvo apačios raumenys – tiesusis bei įstrižiniai pilvo raumenys. Jei vieni iš šių raumenų tampa pertempti, o kiti – silpni, atsiranda raumenų disbalansas, kuris ilgainiui sukelia skausmą.

Dažniausios kirkšnies skausmo priežastys

Kirkšnies skausmas nėra viena liga – tai simptomas, kurį gali sukelti keli skirtingi sutrikimai.Pagal tarptautinę Doha klasifikaciją išskiriamos kelios pagrindinės priežastys:

1. Adduktorių (šlaunies pritraukėjų) kilmės skausmas

Tai dažniausia kirkšnies skausmo forma. Ją dažnai patiria futbolininkai, bėgikai ar žmonės, kurie staigiai keičia kryptį judėjimo metu. Pagrindinė priežastis – per didelis krūvis ar mikroplyšimai šlaunies pritraukėjų sausgyslėse, ypač ties adductor longus raumeniu.

Simptomai:

 Skausmas jaučiamas vidinėje šlaunies viršutinėje dalyje;

 Skausmas sustiprėja pritraukiant koją;

 Gali būti jautrus taškas prie gaktikaulio.

Kineziterapija šiuo atveju padeda sustiprinti adduktorius ir stabilizuoti dubenį, taip sumažinant pasikartojančią įtampą.

2. Pilvo apačios ar kirkšninio kanalo skausmas

Dar vadinamas „atleto išvarža“ arba sportine pubalgija. Tai ne tikroji išvarža, o pilvo raumenų ir fascijų prisitvirtinimo vietų silpnumas. Dažniau pasitaiko vyrams, ypač sportuojantiems intensyviai.

Simptomai:

 Skausmas apatinėje pilvo dalyje ar kirkšnies kanale;

 Diskomfortas didėja kosint, bėgant ar spiriant kamuolį;

 Kartais juntamas tempimas sėklidžių srityje.

Tinkamai sustiprinus pilvo sienos ir dubens raumenis, dažniausiai pavyksta išvengti chirurgijos ir visiškai sugrąžinti funkciją.

3. Klubo sąnario kilmės skausmas

Kartais kirkšnies skausmas kyla ne iš raumenų, o iš klubo sąnario. Dažniausios priežastys – sąnario ankštumas (FAI), lūpos (labrum) pažeidimas ar degeneraciniai pokyčiai.

Simptomai:

 Gilus skausmas kirkšnies viduje,

 Gali pasireikšti spragtelėjimo ar strigimo pojūtis,

 Skausmas sustiprėja sukant ar lenkiant klubą.

Kineziterapijos metu atliekami judesių kontrolės, klubo mobilumo ir stabilizacijos pratimai, kurie sumažina sąnario apkrovą ir skausmą.

4. Gaktikaulio (pubinės) srities skausmas

Ši būklė susijusi su gaktikaulio jungties (symphysis pubica) uždegimu ar perkrova. Dažnai išsivysto dėl asimetriško krūvio ar silpnos dubens stabilizacijos.

Simptomai:

 Skausmas centre, virš gaktikaulio, plintantis į abi kirkšnis;

 Diskomfortas lipant laiptais ar spiriant kamuolį;

 Skausmas padidėja fizinio krūvio metu.

Gydymas orientuotas į dubens kontrolės ir simetrijos atkūrimą, stiprinant sėdmenų, pilvo ir vidinės šlaunies raumenis.

5. Nervinės kilmės skausmas

Kartais kirkšnies skausmas atsiranda dėl nervų sudirginimo ar įstrigimo, pavyzdžiui, kai suspaudžiamas ilioinguinalis ar obturatorius nervas.

Simptomai:

 Deginantis, plintantis skausmas į vidinę šlaunies dalį ar lytinius organus;

 Dilgčiojimas, jautrumo pokyčiai;

 Skausmas stiprėja tiesiant liemenį ar kosint.

Tokiu atveju taikomi nervų mobilizavimo pratimai, minkštųjų audinių technikos bei laikysenos korekcija, kad nervas galėtų laisvai judėti savo vagoje.

6. Kirkšnies išvarža

Tai viena iš tų priežasčių, kurias būtina atskirti nuo raumeninės kilmės skausmo. Kirkšnies išvarža pasireiškia matomu ar apčiuopiamu gumbeliu, kuris padidėja kosint ar įtempus pilvą.

Tokiu atveju reikia gydytojo apžiūros ir dažnai – chirurginio gydymo.

7. Kitų organų sukeltas skausmas

Kartais kirkšnies diskomfortas nėra susijęs su raumenimis – jis gali atsirasti dėl:

 inkstų ar šlapimtakių akmenų,

 ginekologinių ar urologinių ligų,

 dubens organų uždegimo.

Tokiais atvejais būtina gydytojo konsultacija ir papildomi tyrimai.

Diagnostika

Norint tiksliai nustatyti kirkšnies skausmo priežastį, svarbu atlikti išsamų kineziterapinį ištyrimą.

Vertinami šie aspektai:

 skausmo vieta, intensyvumas ir atsiradimo aplinkybės;

 raumenų jėga, elastingumas, dubens padėtis;

 laikysena, eisenos ypatumai;

 funkciniai testai, tokie kaip adductor squeeze,

FADIR ar Thomas testai.

Kai kuriais atvejais papildomai atliekami vaizdiniai tyrimai – ultragarsas, MRT ar rentgenas, padedantys atmesti išvaržą ar kaulinius pažeidimus.

Kineziterapija – pagrindinis gydymo būdas

Didžioji dalis kirkšnies skausmo atvejų gydomi konservatyviai, t. y. be operacijos. Tyrimai rodo, kad individualizuota kineziterapija duoda geriausius rezultatus.

Pagrindiniai taikomi principai:

 Tiksliniai pratimai – stiprinami adduktoriai, sėdmenų ir pilvo raumenys;

 Dubens ir liemens stabilizacija – atstatoma kūno kontrolė;

 Laipsniškas krūvio didinimas – kad audiniai prisitaikytų be perkrovos;

 Manualinė terapija – raumenų įtampos mažinimui ir kraujotakos gerinimui;

 Kineziterapeuto edukacija – pacientas išmokomas tinkamai judėti, dirbti ir sportuoti.

Po kelių savaičių dažniausiai juntamas aiškus pagerėjimas, o nuosekliai tęsiant gydymą galima visiškai sugrįžti prie įprasto aktyvumo.

Prevencija: kaip išvengti kirkšnies skausmo?

Kad diskomfortas nepasikartotų, svarbu:

 Stiprinti vidinės šlaunies, sėdmenų ir pilvo raumenis;

 Atlikti apšilimą prieš sportą;

 Didinti krūvį palaipsniui;

 Įtraukti klubo mobilumo ir dubens stabilumo pratimus;

 Stebėti laikyseną ir vengti ilgo sėdėjimo vienoje padėtyje.

Jeigu skausmas išlieka ilgiau nei 1–2 savaites, rekomenduojama kreiptis į kineziterapeutą, kuris padės nustatyti priežastį ir sudarys tinkamą gydymo planą.

Naudota literatūra

1. Machotka Z, van den Hoorn W, Briggs L, et al. A systematic review of exercise therapy for groin pain in athletes. Br J Sports Med. 2009.

2. Weir A, Hölmich P, Schache AG, et al. Terminology and definitions on groin pain in athletes. Br J Sports Med. 2015.

3. Serner A, van Eijck CH, Beumer BR, et al. Exercise and Load Management of Adductor Strains. Sports Health. 2023.

4. Jildeh TR, Dey S, Okoroha KR, et al. Groin Pain and Injuries: Evaluation and Management. Curr Sports Med Rep. 2025.

5. Ishøi L, Thorborg K, Clarsen B, et al. Effectiveness of nonsurgical interventions in athletes with groin pain. Phys Ther Sport. 2023.

Mia Matukaitė-Zacharkienė

kineziterapeutė

Ieva Morač

kineziterapeutė

Ričardas Morač kineziterapeutas