Kelio girnelės chondromaliacija arba “bėgiko kelis”

Straipsnyje pateikiama informacija apie vieną iš dažniausių kelio skausmo priežasčių, konservatyvaus gydymo metodai bei galimos chirurginės intervencijos pažengusiai ligai gydyti.

Ričardas Morač

6/18/20253 min read

Girnelės chondromaliacija, dar kitaip literatūroje apibūdinama kaip priekinis kelio skausmas arba “bėgiko kelis” yra degeneracinė girnelės sąnarinių paviršių kremzlės liga, kuri yra labai dažna turint priekinės dalies kelio skausmą. Ligos paplitimas bendrojoje populiacijoje siekia net 36,2 %, ypač tarp vidutinio amžiaus pacientų nuo 30 iki 40 metų (iki 50 %), paplitimas tarp moterų yra beveik dvigubai didesnis nei tarp vyrų. Skausmas kelio sąnaryje dažniausiai pasireiškia po didesnio fizinio krūvio, dėl kurio gali atsirasti didesnis skausmas (kuris sumažėja pailsėjus), taip pat būdingos sumažėjusios judesio amplitudės, sumažėjusi apatinių galūnių jėga. Ūmesnėje fazėje skausmas gali atsirasti ir atliekant kasdienius judesius, tokius kaip lipimas laiptais, atsistojimas ir atsisėdimas, ilgesnis klūpėjimas remiantis keliais ir kt.


Daugumai pacientų turint šią ligą yra būdingas šlaunies raumenų disbalansas bei pakitusi girnelės padėtis, ji dažniausiai būna hipomobili(mažai juda) bei šiek tiek pakilusi aukštyn, dėl ko atsiranda didesnė trintis vienoje girnelės bei ant šlaunikaulio krumplių paviršiuose. Daug sportuojant ar judant, atsiranda didelis spaudimas vienoje girnelės dalyje, kremzlinis paviršius po truputį dėvisi, o dėl didelių trinties jėgų atsiranda uždegiminiai ir skausmą sukeliantys interleukino-6 faktoriai bei sąnarinio paviršiaus deformaciją.


Chondromaliacija skirstoma į 4 stadijas:

  1. Pirmojo laipsnio chondromaliacija - sąnarinis paviršius nepažeistas, minkštas tačiau edemiškas ir patinęs;

  2. Antrojo laipsnio chondromaliacija - sąnarinio paviršiaus įtrūkimai ir fragmentacija ( skersmuo iki 1 cm. dydžio);

  3. Trečiojo laipsnio chondromaliacija - židininis, dalinio storio sąnario paviršiaus defektas (skersmuo virš 1 cm dydžio);

  4. Ketvirtojo laipsnio chondromaliacija - viso storio sąnarinio paviršiaus pažeidimas iki subchondrinio kaulo.


Chondromaliacija bei aukštą girnelės padėtį galima nustatyti atlikus artroskopiją, kompiuterinę tomografiją arba magnetinio rezonanso tomografiją.


Ligos gydymas

Ankstyvoje ligos stadijoje liga dažniausiai gydoma konservatyviai. 2018 metais tarptautinis girnelės ir šlaunikaulio tyrimo centras paskelbė nutarimą, kuriame paminėjo, kad geriausias gydymas turint šią ligą yra taikant kineziterapiją. Manualinė terapija taip pat turi tam tikrą pranašumą klinikiniame gydyme dėl paprasto veikimo, akivaizdaus poveikio, nedidelio šalutinio poveikio, didelio saugumo ir gero ekonominio poveikio (į ją įeina sąnarių mobilizacija, mikštųjų audinių mobilizacija).

Taip pat kai kurie tyrimai nurodo, kad teipavimas arba sausos adatos terapija taip pat gali padėti sumažinti skausmą. Ligai pažengus toliau, gali būti taikomos chirurginės intervencijos kaip PRP injekcija, hialurono rūgšties injekcija, girnelės padėties pertvarkymo operacija, ląstelių terapija, o ir ekstremaliais atvejais ir sąnario pakeitimo operacijos.

Pasak literatūros, chondromaliacijos gydymas yra ilgalaikis procesas, kuris gali tęstis nuo kelių mėnesių iki kelerių metų (priklausomai nuo ligos progresavimo). Literatūroje minima, kad dažniausiai chondromaliaciją turintys pacientai susiduria su keturgalvio raumens ir m. vastus lateralis obliques sumažėjusia jėga, giliųjų juosmens raumenų silpnumu, pablogėjusia koordinacija bei motorinės kontrolės sutrikimais.

Ištyrimo metu labai svarbu individualiai įvertinti ir atsižvelgti ne tik į radiologinio išrašo išvadas ar nuotraukas, bet ir į šiuos aspektus:

  • Paciento amžius;

  • Paciento fizinis aktyvumas;

  • Paciento laikysena (abiem kojomis, viena koja);

  • Apatinės galūnės raumenų elastingumo vertinimas;

  • Apatinės galūnės raumenų jėgos testavimas;

  • Apatinės galūnės bei stuburo sąnarių judesio amplitudžių vertinimas;

  • Vertinama plokščiapėdystė;

  • Girnelės padėtis;

  • Turėtos traumos ar pažeidimai;

  • Atliekami provokaciniai skausmo testai;

  • Atliekami funkciniai judesių vertinimo testai (pvz. pritūpimas, pritūpimas viena koja, žvaigždės ekskursijos testas ir pan.);

  • Vertinamas skausmas ir jo lygis;

  • Pilvo ir juosmens raumenų ištvermė, aktyvacija);

  • Paciento įpročių vertinimas (pvz. kiek sportuoja kartų per sav., kiek ilsisi?);

  • Problemos poveikis kasdieniam mobilumui;

Kineziterapijos metu dirbama su ištyrimo metu nustatytomis probleminėmis vietomis bei individualiai parenkami veiksmingiausi gydymo būdai. Taip pat pasak literatūros yra labai svarbu paciento bei skausmo edukacija, kuri užtikrina geresnę ligos gydymo eigą ir pasveikimo galimybę.


Naudota literatūra:

  1. Cai Y, Deng Y, Ou L, Guo Y, Guo Y. Clinical trial of manual therapy in the treatment of chondromalacia patellae. Medicine (Baltimore). 2023 Jun 16;102(24):e33945;

  2. Habusta SF, Coffey R, Ponnarasu S, et al. Chondromalacia Patella. [Updated 2023 Apr 22]. In: StatPearls;

  3. Mellinger S, Neurohr GA. Evidence based treatment options for common knee injuries in runners. Ann Transl Med. 2019 Oct;7(Suppl 7):S249;

  4. McClinton SM, Cobian DG, Heiderscheit BC. Physical Therapist Management of Anterior Knee Pain. Curr Rev Musculoskelet Med. 2020 Dec;13(6):776-787.