Išialgija arba nugaros skausmas plintantis į koją.

Šią patologiją tarp juosmeninės stuburo dalies ir kojų įtarė dar senovės graikai ir egpitiečiai. Teigiama, kad Hipokratas pirmasis pavartojo terminą išialgija, kuri yra kilusi iš graikiško žodžio "ischios" - kas reiškia klubo sąnarys. Išialgija yra terminas apibūdinti skausmui, kuris spinduliuoja iš sėdmens ir stuburo juosmeninės dalies žemyn. Dar kitas dažnai vartojamas terminas šiai būsenai apibūdinti yra juosmens radikulopatija. Taip pat literatūroje beieškant straipsnių šia tema galime rasti ir "kriaušinio raumens sindromą" (angl. pirimofris syndrome), kas sukelia labai panašius simptomus į išialgiją, tačiau patologinis mechanizmas yra šiek tiek kitoks, nes vienas iš kryžkaulio stabilizacinių ir klubo tiesimą/išorinę rotaciją atliekančių raumenų, pavadinimu "kriaušinis" gali pradėti spausti sėdimąjį nervą, kas sukelia nemalonų skausmą sėdmenyse pilntantį koja žemyn.

Daugeliu atveju išialgiją sukelia juosmens disko išvarža, kai nervo šaknis suspaudžia plyšęs tarpslankstelinis diskas. Šiek tiek retesnės priežastys yra spondilolistezė, juosmens stenozė, angos stenozė ar piktybiniai navikai. Nors priežasčių gali būti labai daug, visų jų bendras mechanizmas yra tas, kad nervo šaknis yra suspausta ir tai gali sukelti uždegimą.

Sėdimasis nervas susidea iš L4-S3 nervų šaknelių, kurios susilieja ir sukuria didelį sėdimąjį nervą dubens ertmėje. Nervo eiga judame žemyn, kur jis išeina per sėdmeninę angą užpakalinėje dalyje. Išėjus iš dubens nervai eina priekyje ir žemiau jau anksčiau minėto m. piriformis (kriaušinis raumuo) bei užpakaliniame paviršiuje m. gemellus superior, inferior, m. obturator internus ir m. quadratus femoris. Toliau sėdmeninis nervas patenka į užpakalinę šlaunies dalį per dvigalvį šlaunies raumenį ir baigiasi pakinklio duobėje, kur toliau išsiskirsto į blauzdinį ir šeivinį nervus. Ką svarbu suprasti, jog išialgijos simptomus gali sukelti kompresija bet kurioje iš minėtų vietų sėdimojo nervo eigoje, tačiau dažniausiai tai įvyksta juosmens/kryžmens srityje.

Dažniausiai šiai būsenai patvirtinti nėra būtina atlikti specifinių tyrimų kaip magnetinis rezonanasas ar echoskopija. To reikalaujama tik tuo atveju, kai skausmas išlieka ilgiau nei 12 savaičių taikant konservatyvų gydymą arba atsiranda kitų neurologinių simptomų, tokių kaip nejautra, didelis jėgos sumažėjimas apatinių galūnių raumenyse, tuštinimosi sutrikimai ir kt.

Vienas iš pakankamai lengvų, bet informatyvių testų šiai būsenai nustatyti yra Lasegue ir Bragardo testai arba tiesios kojos kėlimo testai. Testo esmė padėti patvirtinti teoriją, kad kažkurioje vietoje sėdimasis nervas yra užspaustas ir dirginamas. Atliekant tiesios kojos lenkimo testą, minkštieji audiniai, o tuo tarpu ir pats nervas pradeda ilgėti per visą jo eigą ir pasiekus tam tikrą tašką tempimas gali pereiti į aštrų ir didelį skausmą, kadangi dėl kompresijos nervas negali tinkamai "slysti" ir jis tarsi ginasi nuo per didelio tempimo sukeldamas skausmą. Atliekant testą labai svarbu palyginti rezultatus ir su sveika puse ir pažeistos pusės judesio amplitudės dažnu atveju būna daug mažesnės nei sveikos. Aišku, nors šis testas tiksliai neparodo, kurioje vietoje galimai yra sukeliama nervo kompresija, tačiau jis iš dalies patvirtina teoriją dėl išialgijos, todėl reikalingas nuodugnesnis ištyrimas, kur vertintume ir stuburo judesius, raumenų jėgą, elastingumą, sąnarių judesių amplitudes, atsižvelgiame į paciento anamnezę (turėtos traumos, radiologinių testų išvados, gyvenimo būdas ir kt.) bei atliekami ir kiti provokaciniai specialūs testai.

Patofiziologija

Diagnostika

Kineziterapijos vaidmuo gydant išialgiją

Daugumai pacientų laikui bėgant pagerėja konservatyvaus gydymo metu į kurį yra įtraukiama reguliari mankšta, manualinė terapija ir skausmo valdymas. Pasak literatūros pacientui turinčiam išialgiją yra svarbu dažnas mankštinimasis, kuris susideda iš lengvų tempimo pratimų juosmeninei/sėdmens/užpakalinei šlaunies daliai, jėgos pratimų įtraukimas visoms raumenų grupėms, bet daugiausiai juosmens ir pilvo raumenų stiprinimui, darbo metu "neužsisedėti" ir dažniau keisti sėdimas padėtis, skirti laiko ir aerobinei veiklai (ėjimas,bėgimas, plaukimas ir kt.), bei turint išalgiją tuo metu save šiek tiek daugiau pasaugoti ir mokytis teisingai kelti sunkesnius daiktus. Manualinė terapija taip pat reikšmingai gali padėti sumažinti skausmą ir pagerinti gyvenimo kokybę ilguoju periodu. Turint ūmesnę išialgijos fazę lengva sąnarių mobilizacija bei stuburo trakcija gali stipriai padėti sumažinti skausmą, o vėliau įgudęs ir apmokytas pacientas gali ir savarankiškai atlikti šias technikas saugiai namuose. Dauguma išialgijos atvejų išnyksta greičiau nei per 4–6 savaites be ilgalaikių komplikacijų. Sunkesniais atvejais arba atvejais, kai yra neurologinis deficitas, pilnas atsigavimas gali ir prailgėti. Tačiau atsigavimas vis dar puikus. Kai kurie tyrimai parodė, kad prasta profesinė mechanika, psichologinė depresija ir prastos socialinės ir ekonominės situacijos padidina lėtinės, pasikartojančios išialgijos tikimybę. Todėl geriausia, ką galime padaryti, norėdami išvengti šios patologijos yra išlikti kuo labiau aktyviems.

Naudota literatūra

1. Ostelo, R.W. (2020) ‘Physiotherapy management of sciatica’, Journal of Physiotherapy, 66(2), pp. 83–88.

2. Jensen, R.K. et al. (2019) ‘Diagnosis and treatment of sciatica’, BMJ, p. l6273.

3. Fritz, J.M. et al. (2021) ‘Physical therapy referral from primary care for acute back pain with sciatica’, Annals of Internal Medicine, 174(1), pp. 8–17.

4. Aguilar-Shea, A.L. et al. (2022) ‘Sciatica. management for family physicians’, Journal of Family Medicine and Primary Care, 11(8), pp. 4174–4179.

5. Stafford MA, Peng P, Hill DA. Sciatica: a review of history, epidemiology, pathogenesis, and the role of epidural steroid injection in management. Br J Anaesth. 2007 Oct;99(4):461-73.

6. Delgado-López PD, Rodríguez-Salazar A, Martín-Alonso J, Martín-Velasco V. [Lumbar disc herniation: Natural history, role of physical examination, timing of surgery, treatment options and conflicts of interests]. Neurocirugia (Astur). 2017 May-Jun;28(3):124-134.